Tiesiant Oranų—Olitos geležinkelį, Užnemunės geležinkelių valdyba be keliolikos mažų užsakė tris reikšmingesnius tiltus - per Nemaną (Nemunas), Merečanką (Merkys) ir Oranką (Varėnė). Didžiausias iš trijų 1897 – 1899 metais pastatytas trijų terpių gembinės konstrukcijos tiltas per Nemuną prie Olitos.
naujasis tiltas

  Geležinkelio tiltas per Nemaną

  Nemuno vagoje 20 m virš vandens sumūryti du tašytų akmenų taurai ir trijų terpių 239,04 m ilgio Gerberio sistemos antstatas. Kraštinės 240 pėdų (73,18 m) ilgio terpės turėjo gembes, nutįsusias link upės vidurio 45 pėdas (13,72 m). Į kraštinių santvarų gembes rėmėsi vidurinė 214 pėdų ir 8 colių (65,43 m) ilgio kabanti santvara.
  Tilto ramtai pastatyti ant polių žemyniniame grunte, o taurai – ant kesonų įkastų 16,5 m (kairysis) ir 13,8 m  (dešinysis) į upės dugną.
  Lietos geležinės konstrukcijos svėrė 63393 pūdus (1014,288 t). Tilto važiuojamoji dalis buvo suprojektuota ne tik traukinių, bet ir vežimų eismui. Statybos, įskaitant užvažiavimų ant pylimo įrengimą, vagos tvirtinimo ir santvarų montavimo darbus, kainavo 700000 rublių.
  Dėl savo konstrukcijos tiltas tapo rusų inžinierių pasididžiavimu, kadangi tuo metu buvo vienas iš pirmųjų Rusijos imperijoje. Jo projektuotojas ir statytojas buvo rusų inžinierius Nikolaj Beleliubskij. Štai ką apie tą tiltą pasakoja alytiškiai:
 "Traukinys tiltą pervažiuodavo visu greičiu. Tiltas truputį pasisupdavo, nes buvo pakabintas ant milžiniškų kablių. Jis buvo iškeltas tarp aukšto dešiniojo kranto ir supilto taipgi aukšto pylimo Nemuno kairiame krante. Tas pylimas buvo pilamas Alytaus ir apylinkių ūkininkų be jokio atlyginimo kaip valdžios prievolė. Labai aukštas ir ilgas, žalios spalvos tiltas gražiai derinosi prie Alytaus apylinkių aplinkos. Alytiškiai jį labai mėgo ir juo taipgi didžiavosi".
   Tiltas buvo bene aukščiausias iš visų rusų pastatytų geležinkelio tiltų per Nemaną (Nemunas). Jie panašių tiltų per Nemuną iki 1914 m. buvo pastatę šešis: Stolpcų (vadintas Nemuno stoties), Mostų, Grodno, Olitos ir Kovno. Be jų dar vieną geležinkelio tiltą per Nemuną buvo pastatę vokiečiai ties Tilže.
  Didžiojo karo audros nepraėjo šalia. Rusų kariuomenė, pasitraukdama iš Olitos, 1915 m. rugpjūčio mėn. išsprogdino santvarą ir taurą.

   Vokiečiai, užėmę Olitą, susirūpino geležinkelio tilto atstatymu. Atstatytas medinis tiltas buvo naudojamas iki 1925-ųjų, kuomet geležinkelių valdyba dėl eksploatavimo saugumo jį uždarė, o vėliau nutarė išardyti. Nepaisant vėlesnių ketinimų atkurti geležinkelį Alytus-Varėna nei tarpukariu, nei sovietmečiu tiltas taip ir liko neatstatytas.

  2009 m. UAB "Mitnija" Alytaus savivaldybės užsakymu suprojektavo pėsčiųjų ir dviračių tiltą, panaudodami išlikusias geležinkelio tilto atramas. Dėl per didelės tilto kainos projekto galiausiai atsisakyta.
  Nuo 2009 m. rudens geležinkelio tilto atramos yra saugomos valstybės, kaip kultūros paveldo objektas.
  2012 m. UAB "Tiltų ekspertų centras" suprojektavo pigesnį tiltą. 2013-ųjų rugpjūtį UAB "Alkesta" pradėjo naujo dviratininkų ir pėsčiųjų tilto statybas. Šio tilto statybos baigtos 2015 m. pabaigoje, 0 2016-ųjų pradžioje tiltą leista naudoti.

 
     
     


« Atgalios   |   Į pagr. meniu

© Asociacija "Olita-Orany". Visos teisės saugomos.